pamečiais

pamečiaĩs adv. žr. pamečiui: 1. Pamečiaĩs vis tą pačią šeimyną samdėsi Grž. 2. Aš turiu du sodnelius, tai pamečiais: vienam vienais metais esti [obuolių], kitam – kitais Bsg. Krapštainai (obuolių rūšis) būna pamečiaĩs Rm.